POKALBIS SU EGLE, MEDILĖS MAMA

Kada pradėjote lankyti darželį?

Leidome abi dukrytes. Pirmiausiai vieną dukrytę į vieną darželį, kitą dukrytę - į kitą. Vėliau abi leidome į ta patį - „Mažuosius Lazeriukus". Viena mergaitė pradėjo lankyti nuo metų ir penkių mėnesių, o kitą - nuo metų ir trijų mėnesių.

Kodėl nusprendėte pradėti lankyti darželį?

Pirmiausiai, galvojau, kad grįšiu į darbą anksčiau, bet kai pastojau, supratau, kad nepavyks. Tačiau, vis tiek nusprendėme, kad vaikas eis į darželį, nes ten daugiau veiklos, daugiau žmonių. Pagalvojome, kad tokiu būdu vaikas nebus toks prisirišęs prie vienos aplinkos, prie kelių asmenų. Juk darželyje tikrai daugiau veiklos, negu namie! Namie reik palaukti, kol mama susitvarkys, kol valgyt padarys… Žmogus turi būti socialus jau nuo pat mažumės, todėl ir leidome į darželį.

Ar turėjote kokių baimių/ nuogąstavimų prieš pradedant darželį?

Kaip ir visi, man atrodo: nežinia ar vaikas prisiderins prie sistemos… Gal dar dėl pietų miego buvo neramu su pirmąja. Su antrąja jau buvo ramiau, nes pagal pirmąjį vaiką jau žinojome. Na ir, žinoma, dėl savęs buvo neramu, kad emocijų neperduoti vaikui. Nes jei pati jaudiniesi vesdama į darželį, tai ir vaikas perima tą jaudulį. Žinodama, kad aš nelabai sukontroliuosiu emocijų, išleidau vaiką su vyru, nes jis ramesnis, o vėliau jau po mėnesio ir pati vedžiau.

Kas Jums buvo svarbiausia renkantis darželį?

Vieta, kaina, atsiliepimai ir , žinoma, atkreipiau dėmesį į tai, ką vaikai veikia darželyje. Su pirmąja, ieškojau, kad būtų kuo daugiau edukacijos, bet paskui supratau, kad tai bereikšmis dalykas. Nėra taip svarbu, ar dvimetis išvardins visus medžius ar ne. Svarbiausia - kaip pats vaikas jaučiasi - emocinė sveikata. Jei vaikas gerai jaučiasi, tai jis viską išmoks ir darys. O jei jis stresuodamas vardins kokio žaisliuko nebeliko ant stalo, o kuris vėl atsirado, tai nežinau, ar tai gerai. Bet viskas su patirtimi ateina, su viena vienaip išmoksti, tada supranti, kad gal yra kiek kitaip.

Kaip sekėsi pirmosiomis darželio dienomis?

Pirmos dienos buvo vos ne geriausios. Pirmoji dukra nuo pirmos dienos galėjo likti visai dienai, nes ji buvo mažiau prie mūsų prisirišus. Tačiau, vis tiek nenorėjome, kad stresuotų, tai kokią 3 ar 4 dieną, jau palikdavom su pietų miegu ir su vakariene. Su antrąja buvo lengviau, nes ji ėjo į tą patį darželį, kur ir vyresnioji sesė. Jai buvo lengvesnė adaptacija, nes yra vienas pažįstamas žmogus.

Pirmas dvi savaites viskas buvo gerai, laikėmės viso adaptacinio plano, ji puikiai jautėsi. Paskui susirgo ir po dviejų savaičių jau važiuodavo į darželį su ašaromis. Atprato. Bet paskui vėl viskas persivertė. Aš supratau, kad pats tas atidavimas jai daugiausiai streso kėlė, kad net namie būdavo iš mano rankų pereiti į kito rankas - ašaros. Suvokėm, kad tai tiesiog vaiko virkdinimas ir nusprendėm, kad abi sesės pačios susikabinusios eis į darželį - taip ramiau. Būna, kartais sako, kad nenori eiti. Bet pradedi šnekėti su vaiku, kad visi eina į darbelį, o tu eini į darželį. Ir kad šiandien yra ketvirtadienis, o ne šeštadienis.

Kokie pasikeitimai įvyko pradėjus lankyti darželį?

Na vis tiek tas vaikas auga ir kiekvieną dieną keičiasi, net nežinau, kiek iš darželio, kiek iš mūsų. Dar į ką atkreipiau dėmesį ieškodama darželio, kad mano supratimas apie vaiko edukaciją, sutaptų su darželiu, nes jei man netinka sistema, tada ir vaikui netiks. Pavyzdžiui, apsirengimas, ar sėdimas ant puodo. Tai jei tai darome ir namie ir darželyje, tai sunku atskirti dėl ko tie procesai gerėja, nes tiesiog yra tęstinumas.

Ką patartumėte/ rekomenduotumėte kitiems tėveliams, kurie ruošiasi išleisti savo mažylį į darželį?

Nebijoti išleisti. Nebijoti, kad bus per mažas. Dažniausiai tėvai sako, kad tarkim vaikui tik metukai ar du, bet tie vaikai jau dideli, jau ir vaikščiojantys yra. Patiems tėvams reikia suprasti, kad vaikas nėra nuosavybė, jis yra visuomenės dalis. Niekur jis neprapuls, niekas jo nepaims ir auklėtojos nenuskriaus. Visiems rekomenduočiau vesti ir net kuo anksčiau. Aišku, kiekvienas vaikas skirtingas, bet aš rekomenduočiau vesti kuo anksčiau.

Man atrodo, kad kuo anksčiau pradeda, tuo lengvesnė adaptacija, nes tie vaikai, kurie pradeda dviejų ar trijų metų lankyti darželį, nesupranta, kodėl reikia kažkur išeiti be mamos. Kai anksčiau pradeda, tai ir greičiau auga, vystosi.Reikia taip pat ir rekomendacijų klausyti, nes būna, kad tėvai išklauso, bet negirdi. Tai jei bus neigiamas nustiekimas, bus neigiamas ir rezultatas.